1485 m. kovas
Mano žmonai, ledi Margaretai Stenli
Rašau jums pranešdamas, kad karalienė mirė. Ji silpo nuo Kalėdų švenčių ir mirė beveik neprižiūrima nuo silpnų plaučių tą pačią dieną, kai virš pilies užgeso saulė.
Jums bus įdomu išgirsti, kad Ričardas ketina viešai atsisakyti ketinimų vesti savo dukterėčią. Paskalos pasiekė tokį skandalingą mastą, jog šiaurės lordai atvirai pareiškė nepriimsiantys tokio įžeidimo saviškei velionei karalienei. Tiesa ta, jog dauguma šiauriečių šiurpsta pagalvoję, kad Elžbieta Vudvil bus pripažinta miledi karalienės motina, nes jie leido nužudyti jos brolį, sūnų Grėjų ir uždarė bokšte jos princus. Galbūt nereikėjo pasiduoti pagundai ją peikti. Jeigu būtumėte paskatinusi Jorkų mergaitės ir Ričardo vedybas, karalius būtų buvęs nuverstas! Bet jūs iš puikybės savo sūnumi apie tai nepagalvojote. Ir gerai.
Norėdamas parodyti, kad yra abejingas Jorkų princesei, karalius nutarė pavesti ją nepriekaištingos moralės damos globai, kad pasaulis įsitikintų, kokia ji skaisti, o ne, kaip visi manėme, beprotiškai įsimylėjusi jį ir mieganti su karaliumi karalienei merdėjant.
Galbūt nustebsite išgirdusi, ką jis parinko globėja... duenja... galima sakyti, motina. Jus, kaip tinkamiausią saugoti jos reputaciją, nes Elžbieta yra susižiedavusi su jūsų sūnumi!
Pakeliu galvą nuo laiško, beveik girdžiu šaltą sutuoktinio kvatojimą ir matau gudrią šypseną. Pajuntu, kad pati šypsausi. Fortūnos rato sukimosi kryptį sunku nuspėti, dabar būsiu nekenčiamos moters dukters globėja. Jos irgi nekenčiu.
Princesė apsigyvens su jumis po savaitės. Esu tikras, kad smagiai leisite laiką viena kitos draugijoje. Asmeniškai negaliu įsivaizduoti keistesnės, bet neabejoju, jog tikėjimas palaikys jus, o mergina neturi iš ko rinktis.
Stenlis